Look up into the stars and you're gone.

Look up into the stars and you're gone.
Look up into the stars and you're gone.

2014 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienis

belekas, kažkas ar tiesiog gera popietė su bendraminčiais






Ir dar tas nerealus jausmas, kai beviltiškai sumaterialėjusiam, tiesiog verčiančiam giliai atsidusti žmogui, keletu sakinių išrėži tai, ką seniai apie jį galvojai arba tai, ko kiti pasakyti neišdrįso. Juokinga, kai po pusės metų nekalbėjimo, žmogus parašo ir paklausia ne kaip man sekasi, o ar aš ant jo nestumiu, mat kažkas kažką jau pakuždėjo į ausį. Ak, ir kas žmonėms negerai su gyvenimu, jei net po tiek laiko ir nebendravimo, jiems vis dar reikia žinoti, kas ką apšnekinėja. Atrodo, metai bėga, bet kai kurie vis dar užstrigę penktų klasių dramose. Visa širdimi linkiu iš to išaugti, nes... ech, kad jūs žinotumėte, kaip man seniai tai neberūpi.
peace.

...Tarsi iliuzijos kas dieną juos kamuotų,
beviltiškai pražudo jie save;
jėgų taip maža jiems likimo duota,
o auksas glemžia juos kaip sietuva.
Tik vyno nepagirdoma srove
žmonių, žvėrių pasaulio aitrų nuodą
jie sveikina kaip laikiną paguodą.

2014 m. rugpjūčio 25 d., pirmadienis

Sapnuojanti nemiga

Mėnuo Juodaragis XVII
Festivalio tema: miegas ir sapnai.

Pirmoji MJR diena, penktadienis.
Palapinė jau pastatyta, daiktai iškraustyti, oras puikus, varome žvalgytis po teritoriją. Paprastai festivalis vyksta Zarasų saloje, bet kas ketverius metus MJR persikelia į kitą, netradicinę vietą. Šiemet - tai Skinderiškių parkas Kėdainių rajone. Kitaip nei Zarasų saloje, kur viskas aišku ir nėra kokių paslaptingų keliukų, vos pradėjusios vaikštinėti po parką, suprantame, kaip lengva čia pasiklysti, ypač atėjus nakčiai. Aplinkui miškas su daugybe posūkių bei kryžkelių, tad net turint žemėlapį, iš pradžių susigaudyti tikrai nelengva. Užtat dėmesį patraukia dekoracijos ir papuošimai- tikrai gražu. Ant medžių kabo lempučių girliandos, takelius juosia į žemę įsmeigti deglai, o kur dar įvairiausios rodyklės su pavadinimais, padedančiais susigaudyti, kur esi, ant šakų kabančios sapnų gaudyklės, iš šiaudų supinti pagoniški baltų simboliai ar ženklai, suteikiantys parkui tam tikro mistiškumo...
Žvalgydamasi po teritoriją suvokiu, kiek, vis dėl to, čia visko daug, nes MJR- tai ne vien muzikos festivalis. Čia yra ir paskaitų palapinė, burtų kiemelis, kuriame vyksta įvairūs užsiėmimai kaip mandalų, sapnų gaudyklių gaminimas, paskaitos apie žolininkystę, raganavimą, mokymas groti kanklėmis ar gitara, smilkalų gaminimas, duonos kepimas, molio darbai ir dar daug visko, ką tiesiog atsibostų vardinti. Ten pat- etnopavėsinė, kur vyksta vakaronės, vaidinimai, pasisėdėjimai prie laužo klausantis pasakų ir geriant karštą arbatą.
Einant dar toliau, pamatome keistą pastatą apaugusį žolėmis, kad iš pirmo žvilgsnio galėtum nė nesuprasti, kad čia kažkoks statinys, jei ne durys- tai senas bunkeris, atsidarantis nuo 22 h. vakaro ir veikiantis iki 3 h. ryto. Įėjusi į vidų nustembu- tai nedidelis kambarys, kurio vienoj pusėj iškabinta paveikslų paroda, ant lubų pakabinti stiklainiai su žvakėmis viduje, o kitoje pusėje- ratu sustatyti sėdmaišiai, kurių viduryje paleista vinilinė plokštelė, bet naudojama visai kitam tikslui, nei turėtų būti- ant tos plokštelės pastatytas įvairių raštų indas, o viduje- nuo lubų kabanti žvakė. Ši technika sukasi dideliu greičiu, sukeldama ant sienų ir lubų judančius šešėlius. Žmonės, garsiai plepėję lauke, vos įžengę į bunkerį, pagarbiai nutyla- tai ramybės ir poilsio vieta.
Jau 20 valanda, tad bandome surasti sceną. Girdime muziką, bet iš kur ji sklinda- pasakyti sunku. Scenos dvi- Sapnų ir Nemigos. Abiejose scenose vyksta tokie geri koncertai, kad apsispręsti sunku - juk būti dvejose vietose vienu metu negalim. Kai nužygiuojame link Nemigos scenos, groja grupė "Tegu teka". Vos atsidūrusi šioj vietoj, pasineriu į garsų pasaulį ir suvokiu, kokios nerealios bus šios trys festivalyje praleistos dienos. Sėdžiu ant šaltos žolės, galva linguodama į taktą ir žvelgiu į kaifuojančius žmones. Vieni guli, kiti šoka, vietos užtenka visiems. Besikeičiančiųjų atlikėjų muzika keista, bet nepakartojamai gera. Turbūt tokios muzikos neišgirsi niekur kitur- bet tuo MJR ir žavi- tuo savo išskirtiniu ir užburiančiu keistumu.
Beveik vidurnaktis. Tamsoje, apgraibomis pasiekiame didžiąją Sapnų sceną, kur susirinkusi didžioji žmonių dalis. Tuo metu groja atvykėliai iš Danijos- "Krauka". Prisipažįstu, tokios muzikos namie per youtube vargu ar klausyčiau, bet jų klausytis gyvai- tai kažkas nerealaus. Muzika tokia spalvinga, kaip ir jie patys. Sunkūs bosai, atrodo, sklinda iš po žemės ir verčia judėti, o scenų prožektoriai taip toli apšviečia dangų, kad atrodo, lyg stebėtum šiaurės pašvaistes. Krapnoja. Neatrodo, kad žmonėms tai rūpėtų. Vėliau seka roko ir metalo grupės. Net jų muzika yra tokia užburianti, kad jos klausantis, atrodo, pasineri į transą, o atlikėjų "kriokimas" pasidaro žavus. Žmonių mažėja, o galiausiai nuskambėjus paskutinei "Somnambulos" dainai, pasitraukiame ir mes, nes tai paskutiniai šio vakaro, o tiksliau nakties atlikėjai. 4:30 ryto parsiradusios į palapines bandome užmigti.


Ryte greitai susiruošusios lekiame link parko teritorijos vartų, kur laukia autobusas - norintieji keliauja į kelių valandų ekskursiją. Aplankome piliakalnį, seną bažnytėlę ir kapinaites, o galiausiai keleiviai pasiskirsto į 2 grupes - vieni keliauja susipažinti su Kėdainių senamiesčiu, turinčiu įdomią istoriją, o kiti - į krematoriumą. Mes renkamės antrąjį variantą ir dėl to vėliau nė kiek netenka gailėtis. Vis dėl to, kad ir kaip įdomu ten būtų, kartais sunku išstovėti nesumerkus akių po koncertų nakties... Vėliau dieną lankomės paskaitose, apžiūrinėjame parodas, parko paminklus, o vakare- vėl koncertai.
Ši diena šiek tiek sudėtingesnė- vos ne visą dieną smarkiai lyja ir tik protarpiais išlenda saulė, o vienu metu, klausant paskaitos apie sąmoningą sapnavimą, prasideda net gi kruša! Greitu metu visi takai virsta purvo voniomis, tad žengiant jais reikia susikoncentruoti, kad nepaslystum. Gerai, kad bent jau didžioji dalis žmonių apsirūpinę kerzais ar botais, nes iš plonesnių batelių vargu ar būtų kas padoraus likę. Atėjus vakarui stipriai atšąla, drėgmę galima tiesiog jausti ore. Bet vis dėl to, apsirengus bent keliais megztiniais, striuke ir dar apsiaustu, gulėdama ir klausydama hipnotizuojančios muzikos, jaučiuosi neapsakomai laiminga.

Trečiąją dieną, tiesiai po karštos čili arbatos gėrimo ir nuostabių Landsbergio dainų, susikrovę daiktus traukiame namo. Jaučiuosi lyg vaikščiojanti zombė be miego, bet tuo pat metu laimingiausias žmogus žemėje, kad turėjo galimybę būti septynioliktajame Mėnuo Juodaragio festivalyje.

P.s.: nepaminėjau dar kelių pramogų šiame festivalyje. Ankstyvą rytą vyko gongų skambinimas, meditacija ir joga, Šušvės paunksmėje- žvejų varžytuvės, kiek vėliau dieną- lankininkų varžybos, įvairūs žygiai ir ekskursijos po apylinkes, futbolo turnyras, alaus gamyba, duonos kepimas, rodomi filmai, naktį- veikė žvaigždžių observatorija. Išvada: veikti tikrai buvo ką!

Festivalyje buvau trečią kartą ir ketinu važiuoti dar ir ketvirtą, penktą, šeštą ir taip toliau, nes Mėnuo Juodaragis- tai kažkas nerealaus.

Plačiau- http://www.mjr.lt/pagrindinis/

Kad ir kaip man patiktų fotografuoti, matyt, šį kartą, kaip ir daugelis kitų, buvau užliūliuota nepaprastos atmosferos, tad fotikas vos ne visą laiką pratupėjo kuprinės apačioj užverstas storu megztiniu, todėl mano pačios darytos nuotraukos- tik kelios.


Daugiau nuotraukų rasite čia. Tikiuosi, nepatingėsit pažiūrėti, nes iš MJR užfiksuoti momentai tikrai nuostabūs :)

Truputis muzikos iš ten buvusių atlikėjų...
Somnambula - Chains Of Anxiety
FRAILTY - The Cemetery Of Colossus
Juodvarnis - Paukščiai Pakils
Driezhas - Tolumoje
Mano Juodoji Sesuo - Ar gali prisimint?
Gyvata "Vai auga auga"
Wejdas - Miške
And Also The Trees - Slow Pulse Boy
Sieben - Ogham the Sun

Per youtube  klausant šios muzikos tikiu, kad ji jums gali atrodyti gan keista ir nelabai priimtina (aš pati turbūt nežinau kito kokio festivalio, kur muzika yra tokia netradicinė), bet patikėkite, to klausytis gyvai yra visai kas kita. Kažkas nerealaus. Ech, nežinau, kiek kartų šį žodį panaudojau pasakodama apie Mėnuo Juodaragį, bet tiesiog nerandu to, kas geriau tai apibūdintų...