Look up into the stars and you're gone.

Look up into the stars and you're gone.
Look up into the stars and you're gone.

2014 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienis

belekas, kažkas ar tiesiog gera popietė su bendraminčiais






Ir dar tas nerealus jausmas, kai beviltiškai sumaterialėjusiam, tiesiog verčiančiam giliai atsidusti žmogui, keletu sakinių išrėži tai, ką seniai apie jį galvojai arba tai, ko kiti pasakyti neišdrįso. Juokinga, kai po pusės metų nekalbėjimo, žmogus parašo ir paklausia ne kaip man sekasi, o ar aš ant jo nestumiu, mat kažkas kažką jau pakuždėjo į ausį. Ak, ir kas žmonėms negerai su gyvenimu, jei net po tiek laiko ir nebendravimo, jiems vis dar reikia žinoti, kas ką apšnekinėja. Atrodo, metai bėga, bet kai kurie vis dar užstrigę penktų klasių dramose. Visa širdimi linkiu iš to išaugti, nes... ech, kad jūs žinotumėte, kaip man seniai tai neberūpi.
peace.

...Tarsi iliuzijos kas dieną juos kamuotų,
beviltiškai pražudo jie save;
jėgų taip maža jiems likimo duota,
o auksas glemžia juos kaip sietuva.
Tik vyno nepagirdoma srove
žmonių, žvėrių pasaulio aitrų nuodą
jie sveikina kaip laikiną paguodą.

Komentarų nėra: