Look up into the stars and you're gone.

Look up into the stars and you're gone.
Look up into the stars and you're gone.

2014 m. gruodžio 27 d., šeštadienis

Šventiškai bemiegės naktys

Turbūt reikėtų ir man jus pasveikinti su šventėmis. 
Ech, nors Kalėdos pagal kalendorių tuoj baigsis, vis tiek jus mintimis šiltai apkabinu ir nuoširdžiai tikiuosi, kad jūsų pastarosios dienos buvo kupinos jaukumo, plačių šypsenų kartu su aidinčiu juoku, brangių žmonių apsupty. Linkiu, kad ši pakyli nuotaika jus lydėtų iki pat Naujųjų, ir sekančius metus pasitiktumėte kupini teigiamų emocijų, galybe entuziazmo, naujų idėjų ir, žinoma, meilės. 
Iš tiesų, Kalėdos- keistas dalykas. Ateina neapsakomai greitai ir su tokiu trenksmu, kad nieko nebespėji daryti, tad joms praėjus, atrodo, net šiek tiek atsikvėpi. Bent taip jaučiuosi aš šiais metais. Visas gruodis buvo nenusakomas lėkimas, lenktynės su laiku. Tai koncertai, tai galvos skausmas dėl dovanų, įvairiausi atsiskaitymai, kūrybiniai darbai... Viską apibendrinus- bemiegės naktys. Buvo tiek veiklos, kad norėjosi vietoj kažko darius, imti ir tiesiog išsidrėbus šiltai prisnūsti. Na, aš taip ne kartą ir padariau. Bet nuo žiaurios realybės, deja, nepabėgsi. Taigi ir tos Kalėdos manęs ne per labiausiai viliojo, nė nespėjau aš pajusti tos šventinės nuotaikos, o žiūriu- ryt jau Kūčios, o ir iš dovanų dar niekas neparuošta... 
Nežinau kaip jūs, bet aš per Kalėdas visuomet artimuosius mėgstu nudžiuginti bent mažytėmis dovanėlėmis. Net neprisimenu, kada kilo ta idėja šeimoje keistis dovanėlėmis vietoj to, kad viską tiesiog supirktų tėvai. Taip daug maloniau, o ir pats dovanų gaminimas, pakavimas- tikras smagumas (aišku, jeigu tai nėra daroma paskutinę dieną prieš Kūčias). Beje, aš nekalbu apie gatavų dovanų pirkimą Akropolyje, Megoje ar panašiame prekybos centre. Man Kalėdinės dovanos- tai toks dalykas, į kurį norisi įdėti kiek daugiau, nei iššvaistytą laiką ieškant bet kokios palaidinės. Man reikia idėjos, į kurią būtų galima įdėti kelis lašelius širdies, porą kruopelyčių nuoširdumo ir truputėlį (arba daugiau negu truputėlį) pastangų. Taigi, šiais metais, likus keletui dienų iki švenčių, gulint pataluose su aukšta temperatūra ir kompu ant kelių, protas kiek atsipalaidavo nuo streso ir man kilo taip lauktas įkvėpimas artimiesiems pagaminti va štai tokį dalyką, kurį pateikiu nuotraukose. 
Viskas buvo kurta vidury nakties, naktį prieš pat Kūčias. Net imbieriniai sausainiai paslapčia buvo iškepti tada, kai visi kiti saldžiai miegojo. O aš, net degdama nuo laiko trūkumo, dar atradau kruopelytę laiko, niekam nematant, išbėgti susitikti su žmogumi. Net sunku nusakyti, kaip keistai viskas kartais gali susidėlioti... O ryte visas namas kvepėjo imbieriniais sausainiais, o aš nemiegojusi visą naktį patapau vaikščiojančia zombe. Ech, bet viskas buvo gerai. Kartais į darbą įdėtos pastangos ir tas malonumas, matant, kaip gerai viskas išėjo, atperka tą pasibaisėtiną pojūtį dėl miego stokos. Ir nesvarbu, kad prie Kūčių stalo sėdau nemiegojusi beveik dvi paras. Matyti tokius laimingus šeimos narius ir įteikti jiems savo gamybos puodelius bei nuotraukas man buvo didžiausias atlygis. 
Kankinanti darbo pradžia...

Galutinis rezultatas!

Puodelio ir sesės fotosesija :)
Kita dovana- dideliame rėme "išdžiaustytos" šeimos nuotraukos

Štai dėl ko taip verta dovanoti dovanas :)



Dar kartą apkabinu. Per šias kelias dienas atsigaukite, atlaisvinkite skrandžius nuo skaniojo Kalėdų maisto ir sukaupkite jėgas audringai atšvęsti Naujus. Aš tą ir ketinu daryti :)