Look up into the stars and you're gone.

Look up into the stars and you're gone.
Look up into the stars and you're gone.

2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis

Fotografijos, hipinės personos, pagonys arba ir vėl prisimenant nerūpestingumą

Pagaliau prisiruošiau atkasti savo mylimojo, visur trenkto, bet dar gyvo (nežinia kuriam laikui) fotoaparato archyvus. Ir nors tas jautruolis tąsomas visur ir visada (jei tik ir taip jau nuo svorio plyštančioje kuprinėje lieka vietos), šį kartą nuotraukos tik iš Juodaragio. O tai gal kiek keistoka, nes paprastai pyškinu (beveik) visus ir (beveik) visada. O ir progų per pastarąjį laiką pasitaikė daug.
Kalbant apie tai, labai džiaugiuosi, kad Kaune dabar pastoviai kas nors vyksta: tai parodos, tai koncertai, tai šiaip kokie mini festai. Žodžiu, kol kas, kai mokslai ir muzikos mokykla dar nelaužia proto, kūno ir visos mano esybės, leidžiu sau lankytis visur, kur įmanoma ir kam yra jėgų. O tie lankymaisi kartais nuveda prie įvairiausių pažinčių: gryniausi pagonys, kviečiantys į susitikimus prie aukuro, beprotiškai užknisančiu draugiškumu spinduliuojantys ledo arenos mėgėjai ar momentinis -akropolinis - naglasis romantikas, atstumiamas už bandymus bučiuoti ir padarantis "tai, ką seniau turėjo padaryti - išeiti" (tos epiškos pabaigos iki šiol nepamirštu ir lūžtu iš juoko tai prisiminus). Eilinį kartą galvoju, ir kokių gi įdomių (bet ne visada teigiamai) žmonių kartais galima sutikti.
Bet, kad ir kaip būtų gaila (not), visos tos situacijos ar apsilankymai liko užfiksuoti tik atmintyje, o fotoaparato kortelėje - kaip jau minėjau - 2 savaičių senumo Juodaragis. Kalbant apie festivalį, Mėnuo Juodaragis XVIII buvo kaip visada nerealus. Kaip tradicija, vos tik jam pasibaigus, jau nekantrauju sekančių metų MJR.
Taigi taigi, ta proga, kad pagaliau baigiau visus nuotraukų tvarkymus, dalinuosi įspūdžiais su jumis.
Kažkodėl jaučiu, kad savo blog'e daug lengviau viską išreiškiu ne žodžiais, o vaizdais... Nes pažiūrėjus pastaruosius įrašus, juose pagrinde ne mintys ar pasakojimai, o nuotraukos. Ar gerai tai, ar blogai - aš nežinau. Spręsti jums.
Besiilsint saulėj ir klausant dūzgiančio "Kamanių šilelio"...
Sisters
Chillin'

Valgom picą!
Truputį charizmos
Softly
Ir taaaip.... Tai buvo kraupiausias mano matytas pasirodymas.
Išsišokom pagal kolumbietišką muziką... Dar nemačiau tokios grupės, kuri taip užvestų publiką.

     

-Gertrūda.

2 komentarai:

Simona Katiliūtė rašė...

Kamanių Šilelis! Labai šiltos ir, net sakyčiau, vasara alsuojančios nuotraukos, nors deja vasaros jau nebėra, o ir tas festivalis vyko ne vasarą.
Tai štai taip, per kitus, tave atradusi esu labai laiminga ir sužavėta, tampu tavo sekėja.



*reklamuojasi* siūlau ir pas mane kartkartėmis užsukti http://juodasispaukstis.blogspot.lt/

Gertrūda rašė...

Aww, ačiū tau labai, kaip miela girdėti tokius žodžius!! :>
Užsuksiu ir pas tave:)