Look up into the stars and you're gone.

Look up into the stars and you're gone.
Look up into the stars and you're gone.

2015 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

Double

Vakar nukeliavau į Vilnių. Kaip keista ir kaip gera išgirsti 'kaip tavęs pasiilgau', nors ir glumina. O L. visai nepasikeitus. Lygiai tokia pati sėlinanti lapė. Beklaidžiojant, senose patalpose tarp kažin kokių daugiabučių radome mugę, įrengtą tikroje skylėje. Ten kažkas stebuklingo.  Apleistų sienų kvapas sumišęs su Kalėdine dvasia ir meno apraiškomis. Pirmam aukšte grojantis reggae vėl priminė "Kaštoną". Dabar visada reggae primena "Kaštoną". Stebuklinga. Kažkur būgnais grojo hipiai, pardavinėjo sumuštinius žvakių šviesoje ir dredinis vaikinukas kalbėjo su mergina, kurios akys švytėjo.
Vėliau vėl vaikščiojimai jaučiant mažus lašelius ant veido, plaukų ir visur. L. eilinį kartą išėjo parūkyt, o aš apžiūrėjau dar vieną kitą mugę. Vėliau sekė vaikščiojimai su pokalbiais ir planų kūrimas, žadantis gerą koncertą su bemiege naktimi, daug daug kavos ir rytinėmis paskaitomis, jei liksiu gyva. 
Ir vėl vaikščiojimai. Mėgstu eiti pasivaikščioti. O vėlai vakare - matematikas, kurį, matyt, pritraukė vyšnių tabako kvapas. Klausė, ar turime meninio potraukio. Jo gražus balsas, bet turbūt to nepakako. Ir kelios, keistos, paskutinės minutės prieš išvykstant. 

Ir dar tas keistas jausmas, kai žmogų, kuris gyvena šalia, su kuriuo taip norėtum vėl pasivaikščioti kaip kažkada naktį, sutinki visur kitur, tik ne tame mieste, kuriame abu gyvenate. 

-Gertrūda.

Komentarų nėra: