Look up into the stars and you're gone.

Look up into the stars and you're gone.
Look up into the stars and you're gone.

2016 m. sausio 2 d., šeštadienis

.apibendrinimas.

Apie Kalėdas.

Ką daryti mašinoje esant penkioms vietoms, o asmenų, norinčiųjų važiuoti - 6?
Visada yra išeitis, net gi tam šeštajam - tąkart man. Man, savanorei, su truputį negera idėja, priminusiai apie bagažinės egzistavimą. O ten tikrai buvo patogu, ypač atsivilkus pagalvę, gulint ant K. kareiviškos kuprinės tarp kalėdinių lauktuvių. Bet kiaulystės dėsnis neturi atostogų, o Kalėdų irgi nešvenčia. Palaimingas važiavimas baigėsi ten, kur prasidėjo kalėdiniai reidai. Ir tuomet sulaikytas kvėpavimas, slepiantis susisukus į kamuoliuką, belaukiant, kol policininkas patikrins dokumentus ir nuskanuos besišypsančių keliauninkų morales ir uždarys dureles, taip ir nežvilgtelėjęs link bagažinės, kur aš, sustingusi svarsčiau, kokia būtų galėjusi būti jo reakcija išvydus bagažinėje gulinčią žmogystą.
Turbūt tą akimirką aš buvau sėkmės vaikis?..

Besibaigiant beprotiškam gruodžio mėnesiui, visiems marazmams, koncertų, egzaminų ir kontrolinių maratonams, ramiai praėjus pačioms Kalėdoms, lieka paskutinioji pabaigų pabaiga - senųjų palydėjimas. Ta proga, mano smegenys pasipildė keliomis juodomis atminties spragomis, savigrauža dėl atskleistų dalykų ir dideliu laisvumo, smagumo kiekiu. Bestovint ant apsnigtos terasos ir spaudžiant išgertą dar vieną šampano taurę, stebėjau fejerverkus ir galvojau, kad šie metai buvo kitokie.

Apskritai kalbant, tai buvo pasikeitimų ir labai didelių perversmų manyje metai. Nuopuolių ir pakilimų metai, kuomet kartais atrodydavo, kad sprogsiu iš laimės ir staiga - gulėjimas ašarų pakalnėje. Kuomet kartais atrodydavo, kad blogiau būti nebegali, bet gyvenimas dar kartą ima ir nustebina, stumtelėdamas link prarajos. Bet net tais momentais žinojau, kad vis tiek be proto myliu gyvenimą.
Tiesiog reikėjo ieškoti laimės kituose dalykuose.
Per šiuos metus, aš pamilau bliuzą. Pamilau naktis, rudenį ir pasivaikščiojimus. Ėmiau užsiimti kūryba ir sukūriau keletą dainų. Perlipau per save ir pirmą kartą gyvenime sutikau dainuoti solo, su mikrofonu(!), kas atrodė be proto baisu. Pasitikau iššūkius. Mano pirmasis darbas. Pirma vasara visiškai be tėvų. Pamėgau vyną ir alyvuoges, todėl U. pasakė, kad ją gąsdinu, nes aš suaugėlė. Labai daug naujų pažinčių, kurios iššaukė manyje tam tikrus dalykus ir savybes, kurių nė nežinojau turinti. Atradau savyje drąsos priimti sprendimus, kurie kardinaliai keitė viską. Suvokiau, kad vienatve galima mėgautis. Dar labiau pamilau smuiką. Ir toliau naktį kalbėjausi su mėnuliu. Taip ir neišmokau planuotis laiko. Vėl pradėjau bijoti vorų. Atradau kitokią Pink Floydų pusę. Pamečiau nesuskaičiuojamą kiekį savo daiktų. Supratau be proto daug dalykų. Iki šiol pykstu ant savęs, nes nemoku pykti ant kitų, o tiksliau - per daug suprantu jų veiksmų priežastis, net jei tai skaudina, todėl sakau sau, kad neturiu teisės pykti. Pradėjau daugiau fotografuoti. O mintyse ir toliau kūriau istorijas apie tai, kas galėjo, ar galėtų nutikti. Ir dar suvokiau, kaip vis dėl to sunku atrasti tuos savus žmones. Bendrasielius. 
Ir dar nusprendžiau, kad nukeliausiu į Tibetą, nusiskusiu plaukus ir išsilaikysiu motociklo teises.

Taigi, galbūt dėl to banguotumo, kalvų, kurias privalėjau įveikti, man ir patiko šie metai. Nors nesakyčiau, kad jie buvo geriausi. Nors gal?..
Žinau, kad bene banaliausias dalykas yra sausio pradžioj apibendrinti praėjusius metus. Bet, matyt, to reikia. Reikia, kad būtų lengviau susivokti, kas po šių metų esi dabar. Aš, asmeniškai, pasikeičiau be proto. Matyt, senstu.

Dalykai, labiausiai įsiminę iš šių metų. Arba juos tiesiog atspindintys. 

Knyga - Alessandro Baricco "Jūra vandenynas". Be konkurentų. Pamilau šią knygą visa savo esybe.
Filmai - "The curious case of Benjamin Button" ir  "Interstellar".
Muzika:
Seasick Steve - Purple Shadows
SOKO:: First love never die
Beck - Everybody's gotta learn sometime
Laura Marling - Blackberry stone
Vytautas Kernagis - Nuo mano lango
Chris Isaak - Wicked game
Debussy - Claro de luna
Funkadelic - Maggot brain

Frazės ir momentai:

Pasisėdėjimas prie baro po šiaudiniu stogu, siaučiant be proto smarkiam lietui. Ir smulkutis girtas vyras, vienas šokantis valsą ir pasakojantis istorijas apie karą ir kaip jis didžiuojasi savo vaikais. Jo spindinčios akys ir frazė.
- Aš taip noriu gyventi. Taip noriu gyventi. Bet taip skauda.
------------------------------------
-Tu kažkuo švyti.
------------------------------------
Aš gėriau jo alų, o jis girtas kalbėjo apie barjerus ir ribas. Tuo metu bijojau savęs.
------------------------------------
Penktadieniai - kultūrinimosi dienos.
------------------------------------
Pirmą kartą nuvedžiau Ž. prie švyturio. Dabar galės girtis.
------------------------------------
Pasivaikščiojimas siaučiant audrai ir pasiklydimas miške.
------------------------------------
Beveik nauji metai. Ir mamos frazė.
-Ir kas galėtų pasakyti, kad tu dar eini į mokyklą.

Atradimas:
Statoilo kava.

Patarimas:
man J. uždraudė darbintis čiliakuose, nes pasakė, kad aš per daug nuoširdus žmogus ir mane išnaudos ten. Tai vat.

Kelionė:
paskutinių sekundžių sprendimas ir važiavimas tarpmiestiniu autobusu, sėdint ant kiliminės dangos priekyje šalia vairuotojo, nes nebuvo vietų. Ir klausantis prancūzų.

Koncertas:
turbūt kažkas iš Mėnuo Juodaragio.

Dar truputis...
 

Ir paskutinę metų dieną be proto įsimylėjau Pink Floydų albumą "Atom Heart Mother". Paklausykit. Galbūt atrasit tai, ką atradau aš.
Gerų jums metų. 

-Gertrūda.

Komentarų nėra: