Look up into the stars and you're gone.

Look up into the stars and you're gone.
Look up into the stars and you're gone.

2016 m. rugpjūčio 23 d., antradienis

Apie žmones.

Reikia prisiminti, kad negalima pamiršti. Todėl užrašysiu.
Kai pagalvoju, baisu, kad tiek visko pamirštu. Norėčiau turėt valios dažniau rašyti čia arba į kokį dienoraštį, nes pamiršti nenoriu. Prisiminimai atrodo per daug svarbūs.
Rašyti istorijų nereikia. Užtenka ir užuominų.

Todėl dabar - apie vasaros žmones.
Dirbant prie baro, norom arba nenorom susipažįsti su daugybe skirtingo plaukų žmonių. Dauguma vienadieniai, tačiau kartais tokie ryškūs, kad galvoju, kaip įdomu būtų dar kada nors gyvenime kur nors tas personas susitikti. Gali būti, kad dalis jų žavesio yra tas paslaptingumas, kuomet žmogaus dar visai nepažįsti. Tačiau užburti su keletu žodžiu - čia jau yra talentas. Žinoma, jų buvo visokių. Nuo narkašų iki pupyčių. Todėl pavargau. Pavargau bendrauti ir prisiminiau, kad žmonių iš tikrųjų nemėgstu. Tačiau kai kurių žmonių vis tiek pamiršti nenoriu.

Tik užuominos. Tikiuosi, kada nors atsivertus šiuos skaitalus, prisiminsiu visus tuos keistuolius.

#Baikeristas,"Niduso" šefas be proto prarūkytu balsu, kas antras žodis anglų kalba, tad beveik nieko nesuprantu, bet be proto juokinga. Be proto heitinantis varškėtukus ir visa, kas aplinkui. Pakonsultavo dėl mocų, suteikdamas drambliuko svajonių. Dėkinga.

#Simas - spritz žvaigždė. Vyriškis, per dieną išgeriantis 20 špricų ir pardavinėjantis butus Amerikoj. Su kepuraite su snapeliu, mėlynu nunešiotu džemperiu ir kažkodėl man primenančiu jūreivio veidu. Leidžia dienas Nidoje šiaip.

#Blondinas vyriškis, ne kartą siūlęs prisidėti prie chopperio taupymo. Viskas ok.

#Turkas, nevalgantis saldumynų, parodęs saulės pasveikinimą, parlydėjęs iki namų su viskio buteliu ir tomis bullshit temomis apie gyvenimą ir jo tikslus. Greitai pradėsiu baidytis užsieniečių. Dėl jų perdėto nuoširdumo, niekada nesupranti, ar jie nuoširdūs.

#Regatininkai, vaišinę romu su pasakojimais apie buriavimą ir jūrą. Auksiniai berniukai ir labai graži kažkurio vieno šypsena.

#Senis metalistas, užkalbinęs prie Maximos kasos ir klausiantis, ar čia aš vakar buvau "Fakse" ir, ar eisiu šiandien. O ką? Visi savi.

#Draugų draugas, visiškai pasinešęs ant Nicko Cave. Beprotiškas melomanas, visą dieną junginėjęs dainas, kurias privalau žinoti. Myliu, nes parodė "Nepaprasti Tučkaus ir jo viršininko nuotykiai". Šis žmogus - viena didelė juoko dozė.

#Ledų mergaitė, išprotėjusi dėl kelionių ir papasakojusi apie Afriką. Dar truputį priminė mane. Visiškas išsiblaškymas.

4:29

Trūkčioja akis, tad šiam rytui tiek. Neparašiau nė pusės, ką norėjau. Velniop. Bus kada nors kitą kartą.


Meilės

Kaip būna keista, kai dėl kitų žmonių beprotiškai nenormalios aistros kokiems nors dalykams, pats pradedi į tai žiūrėti visai kitaip. Ypač, jei tai muzika. Už baro sėdėjusių melomanų dėka įsimylėjau Nicką Cave. Dar vienas vasaros atradimas.