Look up into the stars and you're gone.

Look up into the stars and you're gone.
Look up into the stars and you're gone.

2017 m. vasario 21 d., antradienis

Būnam poetais

Dabar naktis.
O aš nusprendžiau pabreinstorminti.
Nežinau, ar pastebėjote, kaip įvairių muzikantų dainų žodžiai dažnai būna visiškas šūdukas ant pagaliuko. Atrodo, daina užliūliuoja savo romantiškumu, kažkokiu neapčiuopiamai geru jausmu, o tada, kai atsiverti žodžius, nesuvoki, kokių sapalionių prirašyta tame kūrinyje. Aišku, daina vis tiek lieka graži, labai labai. Bet esmė, ką noriu pasakyti, yra tai, kad atrodo, jog klausant dainos ausimi pagaunami tik pavieniai žodžiai, kurie nuteikia žmogų taip, kad ji jaustųsi turįs ką nors bendro su pačia daina. O aš, matyt, bandydama rašyt, vis ieškau prasmės ir vis suku ratą apie tam tikrą objektą, norėdama išaiškinti jo esmę. Aš, žinoma, irgi galiu rašyti beleką, bet tada tas belekas ir lieka belekuo. Todėl nakties proga sugalvojau dar vieną durną dalyką. Jaučiu, kaip pastaruoju metu labai reikia išsivalyti nuo nereikalingų minčių ir aplinkinio beleko. PERKROVA. Tad malsiu beleką, kiekvieną dieną, taip pravalydama protą. Pabandysiu kurti kaip tie visi muzikantai. Apie beleką. Kiekvieną dieną po poemą.

Žodžiu, jei šiame bloge yra gyvų, prašau, neieškokit prasmės būsimose rašliavose. Matyt, nekalbant apie išsiliejimą, aš dar užsimaniau pažiūrėti, kas gali gautis taip breinstorminant beleką.

Belekas belekas belekas