Look up into the stars and you're gone.

Look up into the stars and you're gone.
Look up into the stars and you're gone.

2017 m. sausio 3 d., antradienis

Kaukėtos juodaplaukės

Naktį dainavau roką San Franciske ir vaikiausi baltus triušius.
Rytoj aš keistuolė pamišėlė, skraidžiojanti bibliotekos koridoriais ir renkanti knygas apie okultizmą. 
Poryt aš diva, Niujorko baruose viliojanti moteris, gal ir vyrus.
Užporyt aš šventikė, sveikinanti saulę nuo Tibeto šventyklos.
Aš sekretorė, už atlygį perkanti gražias užuolaidas ir laisvalaikiu mėgstanti lankstyti origami, aš romu prasmirdęs jūreivis, mylintis meną ir kačiukus, aš pavyzdinga mokinė, maištaujanti prieš tėvus, aš madona, kurios nori visi, aš kunigas, šniojantis koksą ir skaitantis Hemingvėjų.
Jeigu išvažiuočiau toli, ar galėčiau susikurti save iš naujo?

Šiandien vėl buvau Grace Slick. 
Žiūriu į veidrodį. Ten - ryžaplaukė mergaitė, labai mylinti pasaulį ir pistacijas, kurių neįperka, mylinti vasarinį lietų ir verkianti per animacinius filmus, kai pyksta - ji mėto daiktus ir žnaibo save, kai bijo - spaudinėja kumščius, o kai ji laiminga - dainuoja ir kalbasi su mėnuliu. Nusisuku ir vėl pažvelgiu į veidrodį - dabar įžūliomis akimis spokso juodaplaukė maištininkė, kuri greičiausiai rengiasi ryškiais 80's drabužiais, vairuoja motociklą, rytais balkone geria juodą kavą ir rūko cigaretes, o apskritai - tai jai nusišvilpt ant taisyklių. 

Nusiėmiau namuose rastą besimėtantį peruką ir pasakiau, kad noriu tokių plaukų. Man pasakė, kad jie man netinka, nes nebėra tikrosios manęs. Aš vėl paklausiau, kaip tu įsivaizduoji tokius plaukus turinčią asmenybę. Man atsakė: prieš viską maištaujantis žmogus, nusispjaunantis ant normų, maištininkas.
Bet tuomet kaip čia yra, kad mūsų išvaizda formuoja asmenines savybes? Ar pačios išvaizdos detalės tarsi reikalauja atitinkamai elgtis? Tuomet tai labai panašu į stereotipus, kada kiti tikisi, kad žmogus elgsis taip, kaip paprastai elgiasi tokius plaukus, tokias akis, tokias kojas ar užpakalį turintys žmonės.

Vėl užsidėjau peruką. Negaliu nuginčyti to fakto, kad jaučiausi kitaip, tarsi priešais stovėtų visai kitoks asmuo. Jei iš tikrųjų turėčiau tokius plaukus, turbūt ir elgčiausi kitaip, kas čia žino. Tad keista, kad tokia paprasta smulkmena gali padėti sukurti visiškai kitokią asmenybę. Tik vis dar nežinau atsakymo į klausimą, ar visiškai pakeitus išvaizdą ir išvažiavus kur toli, tikrai būtum pajėgus susikurti kitokį save? Ar prasiveržtų senosios tavęs savybės, o gal atvirkščiai, pati išvaizda reikalautų tam tikrų savybių, kurios verstų keistis?..
Ir vis dėlto būtų įdomu susikurti visiškai kitokį save. Keliaujant iš vietos į vietą susikurti veikėją, kuriuo šį kartą būsi, ir būti juo visą dieną. O po to vėl iš naujo. Gal tai padėtų atrasti tai, kas iš tiesų esi?..


Komentarų nėra: