Look up into the stars and you're gone.

Look up into the stars and you're gone.
Look up into the stars and you're gone.

2017 m. sausio 7 d., šeštadienis

Aptarimas

2016 aptariant.

Kaip apibūdinčiau praėjusius metus: kažkas tokio suaugėliško, keisto, kitokio, nesavo, bet vis dėlto gero. Tai kitokie metai.
Metai, kai pamečiau dalį senosios savęs, bet atradau kai ko naujo.
Tai metai, kai išmokau pykti.
Tai metai, kai išsiaiškinau nors kiek aiškesnę savęs ateityje viziją.
Tai metai, kai įsimylėjau Nick Cave ir Debiusi.
Metai, kai pradėjo trūkti dalykų, kurie jaudintų, todėl tai ir metai, kai pradėjau krėsti kvailystes. O galbūt man daug kas neberūpi. Bet kuriuo atveju neužmiršiu nuogų maudynių naktį, čiuožinėjimo nuo kalniukų žiemą, leidusio prisiminti vaikystę, karaokės dainų kruize pakeliui į Stokholmą, nuo šokių nulūžusios baro nuolaužos, paskutinių vasaros minučių su Rodriguezo dainom ir r. žinutės, dainavimo su p. supantis ant supynių, filmo filmavimo kartu su u., savęs, užmigusios prie u. klozeto, gerų laukų paieškos brendant per beveik pelkes. Daugybė koncertų, saulėlydžių, verksmų, atsisveikinimų, pokalbių kepyklėlėse ir baruose. Daug daug daug ko nutiko.
Tai metai, kai atstūmiau nemažai žmonių. Kai ko išbraukti iš savo gyvenimo nenorėjau, bet reikėjo, kai ką - privalėjau, dar kiti - per daug neįdomūs, kad gaiščiau savo laiką. Visgi visus atvejus dengė tai, kad tai metai, kai įgavau ryžto sakyti tiesą kitiems, kartu susidėliodama savus prioritetus.
Toliau - tai galybės naujų žmonių, be proto įdomių pažinčių metai: afrikietis, norėjęs mane vesti, jūreiviai, kažkada vaišinę romu, baikeristas šefas, visiškas melomanas iš „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu", turkas, mokęs saulės pasveikinimo, vyras, kiekvieną dieną išgeriantis po 10 špricų, šokėja, su kuria ėjom paplūdimiu ir kalbėjome apie žmones. Ir daug daug kitų. Mano gyvenime nė vienas neužsibuvo. Tai metai, kai sutikau galybę nuostabių, bet baisiai laikinų asmenų. Džiugu tiesiog tai, kad iš tų momentų aš ir ėmiau tą momentinį džiaugsmą su mintimi, kad viskas vyksta dabar ir čia, be jokių intencijų ateičiai.
Tai metai, kai išlaisvėjau.
Daugiau nebežinau. Nors pusė šių metų pamiršta. Sakiau, kad tikrai rašysiu daug daugiau.
Ir dar. Metai, kai buvo daug daug neišmiegotų naktų.

Komentarų nėra: