kai nesimiega

Taip ir čiuožia smegenys, kai virš pusę paros nevalgius nuleidžia kraujo, praleisdamas pamokas kaip melancholiškas vaiduoklis akimis narstai senamiesčio sienas, sveikiniesi su menininku, karts nuo karto grįžtančiu iš savo galaktikos ir iš maniakiškos jo šypsenos bei išsprogusių akių supranti, kad tu anaiptol, nė velnio nesi keistas esant tokių žmonių aplink. Ir vaikščiodamas taip ir nerandi ryšio su jokiu menkiausiu dalyku ir tai varo iš proto, ir jauti, kaip dar labiau skystėja smegenys baigus skaityti Fight clubą begeriant didelius kiekius kavos ant tuščio skrandžio. Ir tuomet tavo paties maniakiškas spoksojimas į vieną tašką begalvojant, kodėl autobuso bendrakeleivių atspindžių lange nepartrenkia priešinga juosta važiuojantys automobiliai. Ir galvoje iš košės drebiami vaizdiniai priverčia pasišokinėjant pareiti namo.
Šiandien - nuprotėjimas.

-Gertrūda.