Nustoti mylėti yra labai keistas dalykas. Truputį praktiška, truputį liūdna, truputį šviesiau. Lyg po ilgo sapno akys vėl plačiai atsiveria ir leidžia įjungti protui objektyvumą, o tada mylimojo auksiniai plaukai tampa nebe tokie auksiniai, o ir rašyti laiškai kažkokie truputį juokingi, o ir ta gera širdis nebeatsveria pamiršto gimtadienio. Nebemylėti. Vėjais lauk išbėga vaikiškas naivumas, o paskui nuseka ankstesnioji tavęs versija, kurios mylimojo plaukai vis dar žiba auksu kylant saulei. Ir tu stovi staiga šimtą metų pasenęs, ką tik išleidęs jaunesnį save.
O ką gi daryti, kai meilę išaugi.
Lady lights a cigarette
Puffs away, and winter comes
And she forgets.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą